Svarstoma atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribos keitimo galimybė

Vakar dalyvavau LRT laidoje Forumas, kur kalbėjome apie daug diskusijų visuomenėje sukėlusį klausimą - atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą. Finansų ministerija, vykdydama Vyriausybės programą, vertino šios ribos keitimo galimybę. Tuo tikslu įvairias institucijas paprašėme pateikti savo nuomonę šiuo klausimu. Vienos institucijos ragino ribą mažinti, kitos nekeisti, tačiau keletas matytų prasmę ir ribos didinime. Vis dėlto svarbu pasakyti, kad pats ribos keitimas, ar į vieną, ar į kitą pusę, esminio poveikio šešėlinės ekonomikos mastui neturės. Reikšmingesnį teigiamą efektą pajustume tik tuo atveju, jei atsiskaitymų grynaisiais riba būtų mažinama iki labai žemos, pavyzdžiui 1 tūkst. eurų. Suprantu argumentus dėl grynųjų naudojimo. Yra žmonių, kurie dėl įpročių, įsitikinimų ar skaitmeninių įgūdžių stokos renkasi atsiskaityti tik grynaisiais. Tačiau tai pavieniai, itin reti atvejai, kurie negali tapti pagrindiniu kriterijumi formuojant valstybės finansų politiką. Šiandien Lietuvoje galiojanti 5 tūkst. eurų riba užtikrina balansą tarp patogumo gyventojams ir skaidrumo siekio ekonomikoje. Bet kokie sprendimai šioje srityje turi būti vertinami pirmiausia per jų poveikį šešėlio mažinimui ir ekonominei raidai. Laidos įrašas komentare.

Sumaniau padaryt jums apžvalgą. Ir tokią įspūdingą. Gal net pretenduojančią į neoficialius rekordus. Tiksliau, ne mano apžvalga į rekordus pretenduoja, o jos personažai - Nemuno aušros kompanija. Parankiojau highlightų iš viso NA buvimo valdžioje laikotarpio. Mažiau nei pusantrų metų - o jie taip pasižymėjo, kad jau reikia kataloguot. Taigi važiuojam - ir pagal personalijas, ir kolektyviai: Robertas Puchovičius - bandė nukosėt nuo valstybės 100 tūkstančių mokestėlių ir buvo prigautas. Po to piktinosi, kad jį kažkas drįsta vagim vadint. Gyrėsi savo socialiai atsakingo verslininko gebėjimais - nes padėjo Šūdmaišiui integruotis į visuomenę ir jį įdarbino. Saulius Bucevičius - Seime įdarbino Šūdmaišio tėtę. Tomas Domarkas - jau būdamas Seimo nariu, siekė pasiplaut nuo skolų per asmeninį bankrotą. Nepaėjo. Tada užskrido su toksiškų atliekų istorija. Aidas Gedvilas - džiaugiasi ikiteisminiu dėl neteisėto praturtėjimo. Remigijus Žemaitaitis… oi, čia į pastraipėlę netilps, reikia atskiro sąrašo: - jau nuteistas antisemitas; - makliavojo su automobilio nuoma partijai, dėl ko irgi džiaugiasi ikiteisminiu; - bando įrodyt, kad mėnuo be naujo ikiteisminio dėl jo pasisakymų - prastas mėnuo; - čilina su Šūdmaišiu ir problemos nemato; - čia būtinai papildykit, nes tikrai būsiu bent porą epizodų praleidęs; Partija kaip kolektyvas: - finansuojasi visiškai kosminiu nario mokesčio surinkimu; - gauna kampanijos paslaugas iš verslų de facto nemokamai (nelegalu), kai užskrenda - apmoka mėnesių mėnesiais pamirštas sąskaitas post factum; - turėtų prarast valstybės dotaciją, bet yra išsukama su dideliu ir vokaliu socdemų palaikymu VRK; - gauna ikiteisminį dėl partijos finansavimo; - ikiteisminis nutraukiamas; - išlenda info apie casho operacijas, įskaitant tuo klausimu apsimelavusį aplinkos ministrą; - ikiteisminis atnaujinamas; - sinchronu džiaugiasi ikiteisminiu dėl Remygos autonuomos; Prie viso to - dar keli dėmesio verti epizodai: - kultūros ministru pastatė klouną, kuris liepė paslėpt Ukrainos vėliavą, apie tai melavo ir poste išsilaikė savaitę, užskridęs pirmame interviu su klausimu apie Krymą; - viceministru (trims dienoms) įtaisė bachūrą, kuris labai norėjo Lukašenkos interviu ir laisvalaikiu biški ritmologinosi; - ministro patarėju įsūdė Puchovičiaus brolį; - surašė kretiniškas LRT įstatymo pataisas, kurios socdemams ir prezidentui buvo netgi labai ok; - atvirai trinasi bambom su totaliai prorusišku Orbano režimu; - sabotavo su sankcijomis susijusių sprendimų priėmimą; - nuolat reikalauja sankcijų Baltarusijai švelninimo; - reguliariai bando diskredituot Ukrainą ir jos palaikymo iniciatyvas; - last but not least, frakcijoje turi Artūrą Skardžių, kuris šitam fone atrodo jau kaip natūralus kokybės ženklas; Nemuno aušra ir ikiteisminis tyrimas - praktiškai sinonimai. Auditais mojuoja partija, kurios viršūnėlėse - vienas mokesčių nusukinėtojas, vienas perspektyvūs neteisėto praturtėjimo tyrimo herojus ir vienas teistas antisemitas, pretenduojantis ir į teistumą dėl sukčiavimo. Labai legit. Valstybės užsienio politiką perrašinėt bando partija, akivaizdžiai ir atvirai kolaboruojanti su Kremliaus marionetėmis iš Budapešto. Ir visa tai - per mažiau nei pusantrų metų. Pamenu laikus, kai Darbo partija reguliariai pramušinėjo dugną. Bet NA pretenduoja sumušt visus rekordus. Nuoširdžiai neatgaminu nei vieno atvejo, kai viena politinė jėga taip smarkiai prasmirdo per tokį trumpą laiką. Bet socdemai kaip maldą kartoja “palaukim tarnybų išvadų” ir apsimeta, kad viskas čia ok. Tiksliau, net neapsimeta - laiko mus visus durniais ir bando visai visuomenei įskiepyt pakantumą sukčiavimui, neapykantai, nepotizmui ir brutaliam nebaudžiamumui. Todėl ir rašau tokius postus. Todėl ir kolekcionuoju vieną epizodą po kito. Kad nepamirštume, su kuo jie mus verčia taikstytis. Nepaeis, ponai ir ponios valdantieji. Nepaeis, pamatysit.

Klausau diskusiją apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Suprantu teisėsaugos argumentus ir šešėlinės ekonomikos mažinimą. Bet yra pora aspektų, kuriuos taip pat paminėčiau. Pirmasis, tai bankų nuskaičiuojami pinigai už atsiskaitymą kortelėmis. Tai jau yra realūs paradimai smulkiam ir vidutiniam verslui, kurie nukeliauja bankams ir kortelių sistemų kūrėjams. Galų gale tai įskaičiuojama į kainą ir sumoka vartotojas. Grynieji to leidžia išvengti. Suprantu, kad juos sunkiau ir apskaityti, ir saugoti ir t.t. Todėl matyt verslai sutinka atsisakyti dalies pinigų ir priima korteles. O ir klientai vis dažniau jas naudoja ir nori atsiskaityti, sutikdami mokėti už patogumą. Sprendimas tam galėtų būti skaitmeninis euras, kuris leistų be banko ir kortelių VISA/MASTERCARD sistemų operatorių atsiskaityti betarpiškai kaip grynaisiais (iš telefono į telefoną). Na, o antrasis yra labai susijęs su pastarųjų savaičių NA rinkimų kampanijos galimomis finansavimo problemomis ir žurnalistiniu tyrimu. Tyrimu, kurio metu visuomenei buvo pateikti kažkokios institucijos žurnalistams nutekinti konkretūs konkrečių privačių asmenų sąskaitų likučiai ir pan. sąskaitų duomenys. Ir čia jau yra problema. Nors ir nėra ką slėpti nedarant nusikaltimo, bet retas žmogus norėtų, kad jo duomenimis būtų su kažkuo, kad ir gerais tikslais dalinamasi. Ir čia jau paliečiami pasitikėjimo, privatumo ir kiti klausimai. Manau, kad tas žurnalistinis tyrimas, kad ir gerų tikslų vedinas padarė rimtą meškos paslaugą norams mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Ir paskutinis aspektas. Jei jau sakoma, kad dėl saugumo reikia turėti 2-3 mėn. grynųjų pinigų atsargą (bent jau aš taip supratau iš laidos vedėjo), tai tikrai įdomu, kad tokių sumų naudojimas vis tiek yra nelegalus. turėti gali, bet naudoti - ne. Ir čia man jau klausimas dėl logiškumo.