Venecijos komisija ragina peržiūrėti LRT finansavimą ir valdysenos pataisas

Seimo pavasario sesijoje laukia svarbios diskusijos apie žmogaus teises, žodžio laisvę ir valstybės valdymą. Nors valdantieji paruošė savo projektus, Liberalų sąjūdis teiks siūlymus depolitizuoti LRT tarybą, leisti pagalbinio apvaisinimo paslaugas vienišoms moterims. 💭„Nors valdantieji pirmuosius du šių metų mėnesius sugaišo lipdydami naują LRT įstatymą ir iš tikrųjų viską tik dar labiau suvėlė, tai nepanaikina dar prieš metus pasiūlytos aiškios liberalų iniciatyvos depolitizuoti LRT tarybą. Liberalų pataisa atkeliaus lygiagrečiai su bendromis opozicijos parengtomis LRT įstatymo pataisomis. Be to, eilėje laukia ir liberalesnis siūlymas leisti pagalbinio apvaisinimo paslaugas vienišoms moterims, tiesa, Vyriausybė siūlo šio projekto nesvarstyti, nes turi alternatyvų įstatymo projektą. Kitaip tariant, pavasarį Seime užvirs pamatinės diskusijos apie žodžio laisvę ir žmogaus teises“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Edita Rudelienė siūlys atšaukti papildomo sveikatos draudimo apmokestinimą. Simonas Kairys – suteikti daugiau savarankiškumo mokykloms bei nuo NT mokesčio atleisti kultūrinę veiklą vykdančius paveldo objektus. Viktoras Pranckietis siūlo leisti gaminantiems vartotojams dalintis elektros pertekliumi su artimaisiais, o gyvenamojo būsto statytojus atleisti nuo infrastruktūros mokesčio, jeigu objektuose įrengiamos priedangos. Vitalijus Gailius kelia mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo klausimą. Simonas Gentvilas siūlo sprendimus, kurie padėtų savivaldybėms investuoti į sodų bendrijų infrastruktūrą. Pavasario sesija žada principines diskusijas ir svarbius sprendimus Lietuvai. 🔗 Plačiau – nuorodoje komentaruose.

Sąžiningas tarptautinių ir ES narystės įsipareigojimų vykdymas yra Lietuvos konstitucinis imperatyvas. Jis reikalauja įsigilinti į Venecijos komisijos išvadą ir gera valia įgyvendinti jos rekomendacijas ne formaliai, o pagal tikrąją prasmę. Dar sąžiningiau būtų pasakyti, kad naujasis LRT įstatymo pakeitimo projektas bus peržiūrėtas atsižvelgiant į jau pateiktą Venecijos komisijos išvadą ir į būsimą, rengiamą skubos tvarka dėl viso projekto. Kol kas sąžiningumo ir lojalaus bendradarbiavimo su ET ir ES institucijomis nematyti. Nes apie Venecijos komisijos išvadą sakoma netiesa, visiškai tylima apie įsipareigojimą paisyti būsimos išvados. Galima daryti prielaidą, kad tai daroma ir dėl neįsigilinimo į tai, ką parengė darbo grupė, kurios vadovu pats Seimo pirmininkas ir buvo. Na, pavyzdžiui, ši citata iš “Kauno dienos”: anot Seimo pirmininko, “Venecijos komisijos išvadose kalbama ir apie nacionalinio transliuotojo finansavimą, ko nėra darbo grupės parengtame projekte”. Reikalas tas, kad finansavimas kaip tik ir yra darbo grupės parengtoje naujoje LRT įstatymo redakcijoje 🙂. Žodžiu, su Venecijos komisijos išvadomis Lietuva laiko europinį teisės viršenybės testą, nuo kurio rezultatų gali priklausyti šalies autoritetas ir tolesnė kryptis.

Taip įžūliai meluoti apie dokumentą, kuris yra viešas ir prieinamas visiems, tiesą sakant, dar reikia sugebėti. „Aš manau, kad mūsų dabartinis pasiūlymas ir Venecijos komisijos rekomendacijos yra labai artimos“, – sakė Juozas Olekas. Tai dabar papunkčiui Venecijos komisijos rekomendacijos su citatomis: - "Užtikrinti, kad bet kokios peržiūrėtos direktoriaus atleidimo procedūros būtų taikomos tik generaliniams direktoriams, paskirtiems po pakeitimų įsigaliojimo, taip išvengiant ad personam teisės aktų atsiradimo." Dabar valdančiųjų siūlomame projekte yra priešingai. Punktai, leisiantys lengviau atleisti direktorių, įsigalios iškart po to, kai įstatymą pasirašys prezidentas. Tikrai ne ateities direktoriams. - "Jei bus įvestas slaptas balsavimas, kartu su juo turėtų būti pateikti išsamūs Tarybos svarstymų protokolai, kurie būtų prieinami generaliniam direktoriui." Dabar valdančiųjų siūlomame įstatymo projekte tarybai leidžiama balsuoti slaptai, jokie išsamūs tarybos diskusijų protokolai nėra minimi. - "Nustatyti aiškius ir objektyvius LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų kriterijus, taikomus tik išimtinėmis aplinkybėmis ir užtikrinant, kad bet koks sprendimas dėl atleidimo būtų tinkamai pagrįstas ir galėtų būti veiksmingai peržiūrimas teisme" Dabar valdančiųjų siūlomame įstatymo projekte jau ir Seimo teisininkai pasisakė, kad siūlomos LRT vadovo atleidimo priežastys ir kriterijai yra per daug abstraktūs, laisvai interpretuojami, dėl to nėra pagrįsti ir neatitinka Europos žiniasklaidos laisvės akto. Akivaizdu, kad dabar valdančiųjų siūlomas įstatymas neatitinka Venecijos komisijos rekomendacijų. Tada Seimo pirmininkas išeina į viešumą ir sako "rekomendacijos mūsų siūlomam įstatymui labai artimos". Tai yra du variantai: arba visą visuomenę laikai durniais, kurie nesugebės perskaityti kelių puslapių angliško dokumento ir tiesiog ciniškai meluoji, arba pats nesugebėjai perskaityti tų išvadų ir kažką apie jas girdėjai tik iš nuogirdų.

Dezinformaciją būtina demaskuoti! Gal ir neturėtų stebinti, kad LRT užvaldymo vykdytojai, gavę labai kritinę Venecijos komisijos nuomonę, imasi kurti paralelinę arba alternatyvią tikrovę. Iš tiesų nežinantiems, kaip veikia Venecijos komisija, ir neskaitantiems dalykiškų bei sudėtingų jos tekstų lengva pateikti bet ką. Reikia pripažinti tokių rašytojų, kaip pridedama, talentą vaizduoti pralaimėjimą kaip pergalę. Iš to, ką jie komunikuoja, puikiai matyti tendencija menkinti Venecijos komisijos išvadą, kuri patvirtino visas abejones dėl valdančiųjų veiksmų teisėtumo. Tam naudojamos iš konteksto ištrauktos pavienės frazės ir pastraipos, nutylint nenaudingas vietas ir iškreipiant visumą. Tiesą sakant, tai nėra kažkas ypatingai nauja. Panaši taktika naudojama kaskart įvairių šalių atstovų, jei nėra geros valios sąžiningai atsižvelgti į Venecijos komisijos nuomonę. Matyti, kad menkinti Venecijos komisijos nuomonę mėginama keliomis kryptimis. Pirmoji - kad Venecijos komisijos nuomonė atseit nėra aktuali, nes, girdi, situacija iš esmės pasikeitė Seimo darbo grupei parengus naują įstatymo projektą, kuris kone atitinka rekomendacijas (ir pateikiamas pavyzdys, jog grįžta prie 2/3 LRT tarybos balsų daugumos atleidžiant generalinį direktorių). Tyčia nutylima savaime nuosprendžiu valdantiesiems esanti išvada, jog kumuliacinis jų iniciatyvų (dėl LRT finansavimo mažinimo ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos lengvinimo) poveikis potencialiai yra LRT nepriklausomumo mažėjimas dėl politinio spaudimo ir savicenzūros grėsmės. Tyčia nutylima ir tai, jog naujasis projektas turi visas kitas tas pačias ydas, kurios išryškintos Venecijos komisijos išvadoje: - nedemokratinis, nes neįtraukus ir nekokybiškas, naujojo įstatymo projekto rengimo procesas. Venecijos komisija pastebi, kad LRT neatstovauta darbo grupėje ir iš jos pasitraukė politinė opozicija. Taip pat neatrodo, kad būtų atliktas išsamus projekto poveikio vertinimas. “Kokybę” liudija vien tai, kad Seimo Teisės departamentas turi beveik penkias dešimtis pastabų. O tai, kaip skubama projektą teikti Seimo posėdžiui, irgi neįkvepia pasitikėjimo proceso legitimumu; - naujajame projekte paliekamas toks pat LRT finansavimo sumažinimas, kurį nepagrįstu pripažino Venecijos komisija, vadinasi, tai neatitinka tiek Europos žmogaus teisių konvencijos, tiek Europos žiniasklaidos laisvės akto reikalavimų užtikrinti stabilų, tvarų, skaidrų ir pakankamą daugiametį visuomeninio transliuotojo finansavimą; - naujajame projekte iš esmės paliktas Venecijos komisijos sukritikuotas LRT generalinio direktoriaus atleidimo prieš terminą pagrindas - už netinkamą pareigų vykdymą. Dar daugiau, patys atleidimo nesibaigus kadencijos laikui pagrindai yra taip painiai parašyti, kad joks teisininkas negalėtų jų vienareikšmiškai perskaityti, tad tai neatitinka teisinio reguliavimo aiškumo ir teisinio tikrumo reikalavimų; - naujasis projektas lieka ad personam pobūdžio - nutaikytas į dabartinės LRT generalinės direktorės atleidimą, nes neatitinka Venecijos komisijos rekomendacijos naują atleidimo iš pareigų tvarką taikyti tik po jos įsigaliojimo paskirtam LRT generaliniam direktoriui; - naujajame projekte nėra užtikrinamas Venecijos komisijos rekomenduojamas LRT tarybos narių nepriklausomumo garantijų lygis, kuris būtinas atviram balsavimui taryboje dėl generalinio direktoriaus atleidimo, kaip nėra nustatyta rekomenduojama sąlyga, jei balsavimas vis dėlto būtų slaptas. Komisija akivaizdžiai yra labiau atviro balsavimo pusėje. Tikėtina, kad tie patys trūkumai bus nurodyti ir naujoje Venecijos komisijos išvadoje dėl naujo LRT įstatymo projekto. Kartu galima prognuozuoti ir kitus gerokai platesnės apimties projekto esminius trūkumus, susijusius su LRT misijos siaurinimu ir redakcinio nepriklausomumo mažinimu, nauju valdysenos modeliu. Antroji Venecijos komisijos išvados menkinimo kryptis - teiginys, kad neva, priešingai nei rekomenduojama Komisijos, nereikia peržiūrėti LRT finansavimo sumažinimo, nes atseit Komisija nustatė tik procedūrinius trūkumus. Tyčia nutylima, jog iš tiesų Venecijos komisija konstatavo, kad nesugebėta niekaip pagrįsti LRT finansavimo sumažinimo, kaip ir Venecijos komisijos išvada, jog LRT finansavimas yra vienas mažiausių tarp visuomeninių transliuotojų Europoje. Taigi, kai finansavimas sumažintas be pagrindo, tinkamas Venecijos komisijos rekomendacijos peržiūrėti tokį sprendimą įgyvendinimas yra pakankamo finansavimo atkūrimas pagal minėtus kriterijus (stabilumas, tvarumas, skaidrumas, adekvatumas daugiametėje perspektyvoje). Pabaigai - šiek tiek apie kitus skleidžiamus melus. Štai mėginama teigti, kad skubos procedūra Venecijos komisijos išvada dėl naujo LRT įstatymo pakeitimo projekto bus teikiama kone “Lietuvos delegacijos” prašymu. Nors tai netiesa, nes ne Seimas ar jo vadovas kreipėsi į Venecijos komisiją dėl naujos išvados (priešingai nei visiems žadėta), o LRT generalinė direktorė. Be to, pagal Venecijos komisijos darbo tvarkos taisyklių 14a straipsnį skubos tvarka taikoma išskirtiniais atvejais, kai besikreipiančioji institucija gali pagrįsti, kad būtų netinkama laukti kitos Komisijos eilinės sesijos. Vadinasi, LRT, o ne Seimo atstovas pagrindė būtinybę skubiai reaguoti, tuo tarpu Seimo atstovas galėjo tokį įspūdį nebent tik sustiprinti. Žiniasklaidoje taip pat keltas Seimo atstovavimo adekvatumo klausimas. Tik faktai - iš Venecijos komisijos išvados aišku, kad posėdyje kalbėjo tik vienas A. Zuokas, o ne “delegacija”, Seimo atstovai maždaug 45 min. dalyvavo Venecijos komisijos posėdyje kovo 6 d. ir vakarienėje tą pačią dieną, kovo 7 d. iki pietų trukusiame posėdyje jų nebuvo ir, tiesą sakant, nebuvo reikalo jiems dalyvauti. Tuo tarpu LRT atstovavo tik viena generalinė direktorė. Kas čia efektyviau ir taupiau naudoja valstybės pinigus ir kas kam galėtų dėl to pamokslauti, manyčiau, klausimas retorinis.

Venecijos komisija (Venice Commission) 146 ojoje Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje patvirtino savo išvadą dėl LRT įstatymo projekto. Jei trumpai – komisijos išvadoje pasisakyta ne dėl LRT projekto turinio, o dėl sprendimų priėmimo procedūros. Akcentuota, kad pokyčiai neturi būti priimami pernelyg skubotai, neatlikus poveikio vertinimo. Rekomenduojama, konsultuojantis su pačia LRV ir kitomis suinteresuotomis šalimis, atlikti išsamų LRT finansavimo modelio vertinimą, įskaitant šių pokyčių poveikį LRT gebėjimui vykdyti misiją, išlaikyti aukštesnę (kvalifikuotą) balsų kartelę LRT generalinio direktoriaus atleidimui. Komisija pažymėjo, kad valstybės turi plačią diskreciją nustatyti viešojo transliuotojo finansavimo modelį ir lygį. Toje pačioje sesijoje Komisija nusprendė skubos tvarka įvertinti ir naująją, 2026 m. kovo pradžioje registruotą LRT įstatymo pakeitimų redakciją, kurią pateikė LRT valdysenos tobulinimo darbo grupė.

Svarbios naujienos iš LRT fronto. Valdantieji savo sukurptą įstatymą, kaip ir buvo galima tikėtis, planuoja priiminėti nuo pirmųjų šios Seimo sesijos dienų, jau ketvirtadienio darbotvarkėje yra numatytas įstatymo pateikimas. Įstatymą, kuris neabejotinai sumažins visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Nepaisant to, kad Seimo teisės departamentas neseniai visiškai sudirbo tą jų rašliavą. Tarp teisininkų pastabų vis dar liko pastebėjimai, kad įstatymas prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui, tiek direktoriaus atleidimo palengvinimas ir siūlomi atleidimo pagrindai, tiek ir kitų LRT pareigūnų, pavyzdžiui, valdybos narių atleidimas. Dėl to, kad kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistai ir vedėjai, priėmus įstatymą, greičiausiai nebegalės dalyvauti LRT turinyje, Seimo teisininkai rašo išvis nesuprantantys kam to reikia ir kaip tai susiję su politikų reguliuojama LRT veikla. Dar daugiau, savo išvadas savaitgalį paviešino Venecijos komisija ir šis valdančiųjų įstatymas akivaizdžiai neatitinka komisijos rekomendacijų. Komisija rekomenduoja, kad tuo atveju, jei LRT tarybos balsavimas atleidžiant direktorių būtų slaptas, direktorius turėtų teisę susipažinti su išsamiais diskusijų protokolais (įstatyme to nėra). Komisija rekomenduoja nustatyti aiškias direktoriaus atleidimo priežastis (dabar siūlomi atleidimo pagrindai vis dar neatitinka žiniasklaidos laisvės akto, tą konstatavo ir Seimo teisininkai). Komisija nurodo, kad bet kokie įstatymo pokyčiai turi įsigalioti tik naujam direktoriui, paskirtam jau po įstatymo priėmimo (įstatyme yra priešingai, nauja direktoriaus atleidimo tvarka įsigalios nieko nelaukiant iškart po pasirašymo, kas apskritai yra labai neįprasta). Venecijos komisija vertins ir šį, naują valdančiųjų įstatymą, bet jie išvadų laukti akivaizdžiai nenusiteikę, nes įstatymas jau Seimo darbotvarkėje. Dargi tokie tipai kaip Skardžius ir Zuokas bando manipuliuoti ir aiškinti, esą Venecijos komisija čia visai ne tą turėjo mintyje ir esą įstatymo nekritikavo, tarsi mes visi nemokėtumėm skaityti. Taigi, manau, nuo šios savaitės turime būti pasiruošę viskam, net ir įstatymo stūmimui vėl pasitelkiant skubą. Zuokas vienoje laidoje sakė, esą jų įstatymas yra toks geras, kad aš Seimo pirmininkui Olekui turėčiau atnešti raudonų rožių puokštę. Pone Zuokai, paskaitykite ne mano, o savo teisininkų išvadas ir suprasite, kad puokštę galėčiau jums atnešti nebent nuvytusią.

Ir ką valdantieji darys su Venecijos komisijos pateikta nuomone, kuri negana to, kad yra akivaizdžiai nepalanki, bet dar ir keliauja tolyn į Europos Komisiją? Kaip vartysis ponas K.Vilkauskas ir apie ką tylės kultūros ministrė? Atkreipiu dėmesį, kad komisija nusprendė skubos tvarka vertinti ir tuos LRT įstatymo pakeitimus, kuriuos Seimo pirmininkas J.Olekas jau bruka į kitos savaitės Seimo posėdį. Bet apie svarbiausius dalykus iš eilės, apie ką kalba Venecijos komisijos išvada: - LRT finansavimo įšaldymas iš esmės neturi suformuoto pagrindo. Prisidengiama gynybos finansavimo poreikiais, bet, o kodėl finansavimas nemažėjo, pavyzdžiui, prezidentūrai? Kodėl rastas papildomas finansavimas melioracijoms? O LRT neturi taip pat pasiruošti pirmininkavimui ES, ekstremalioms situacijoms ir pan.? Pridėkite dar pora milijonų Eur, kuriuos LRT turės mokėt Telecentrui, tai drąsiai galima teigti, jog Seimas ne įšaldė LRT biudžetą, o sumažino jį. Apie ką ir kalba Venecijos komisija, kad tikslaus vertinimo ir analizės nebuvo ir negalima tiesiog sumažint, nes va taip norisi (ar nori vienas koalicijos partneris). Sprendimai turi būti be politikavimo, pagrįsti ir tariantis su pačia LRT, kuri eliminuojama iš visų procesų. - Venecijos komisija signalizuoja ir tai, apie ką kalbėjome nuo pat pradžių: pataisų įsigaliojimo terminas turi prasidėt nuo kitos dabartinės vadovės kadencijos. Tik taip galės įrodyti, jog LRT įstatymo pakeitimo siekiai yra sisteminiai, o ne politinė užgaida, o dar tiksliau - nukreipti į vieną konkretų asmenį. Venecijos komisija pasisakė ir apie tai, koks turėtų būti LRT tarybos narių nepriklausomumas, pasisakė ir apie tai, kad atleidžiant direktorių turi iškikti kvalifikuota dauguma ir dar kartą beda pirštu į Žiniasklaidos laisvės aktą ir jo reikalavimus. Bet ok, mes čia kalbame ne apie Oleko darbo grupės projektą, o apie tą pirminį, kuris sukėlė protestus. Atkreipiu dėmesį, kad Seimo pirmininkas turėjo siųsti į Venecijos komisiją Seimo atstovus, bet vietos rado tik visa ko vykdytojai I. Kižienei ir, kažkodėl, A.Zuokui, kuris labai patogus: nesuprasi, ar jis opozicija, ar valdantysis, ar mišrūnas, ar dirba pagal tai, kuomet valdantieji iškviečia. Ir kodėl labai aiškus vizitas truko net tris dienas? Nes Venecijoje gražu! Bent jau ne su šeimom važiavo. Bet supraskime vieną, Venecijos komisijos nuomžnė čia buvo apie įstatymo pakeitimus, kurie virtę "nuodeguliu" ir rūksta Seimo stalčiuose. O J.Oleko darbo grupės siūlymai yra pribloškiantys, nes jie įneš turinio kontrolę ir sukurs net 16 priežasčių atleist LRT vadovą, kas viškai prieštarauja Žiniasklaidos laisvės aktui. Apie tai rašiau prieš kurį laiką, nuorodą pridedu komentaruose.

LRT PROPOGANDOS MALŪNAS! Melas ar tiesiog siekis kvailinti visuomenę? Venecijos komisijos sprendime pasakyta: “States enjoy a wide margin of appreciation in determining the model and level of funding of public service media” Kiek ilgai tas melas sklis?

Prieš kelias valandas Venecijos komisija viešai paskelbė išvadą dėl teisės aktų, susijusių su LRT finansavimu ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarka. Ją galite skaityti čia: https://www.coe.int/en/web/venice-commission/-/cdl-ad-2026-001-e https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2026)001-e Išsamiau apie svarbiausius Venecijos komisijos išvados aspektus. Pati svarbiausia Venecijos komisijos siunčiama žinia yra labai aiški: visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas yra demokratijos, teisės viršenybės ir nacionalinio saugumo klausimas. Taip, būtent ir nacionalinio saugumo, ypač kovos su dezinformacija, srityje. Venecijos komisija išskyrė ir tokius mums šiandien aktualius visuomeninio transliuotojo misijos aspektus, kaip prisidėjimas prie informuotos (taigi ne bet kokios) viešosios diskusijos ir viešoji valdžios kontrolė (o ne šiaip pasakojimas apie gerus jos darbus). Tad Venecijos komisija iš esmės perspėja, kad valstybė, kuri silpnina visuomeninio transliuotojo finansinį stabilumą ar visuomeninio transliuotojo vadovo nepriklausomumo garantijas, tuo pačiu mažina apsaugos nuo politinio kišimosi garantijas, rizikuodama pažeisti Europos standartus, susijusius su žiniasklaidos laisve, ypač pozityvias pareigas pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą. Pabrėžčiau, kad abi nagrinėtos priemonės - LRT finansavimo mažinimas ir vadovo atleidimo tvarkos palengvinimas - kumuliatyviai būtent ir įvertintos kaip didinančios LRT pažeidžiamumą, t. y. politinio spaudimo ir savicenzūros riziką, o ne atskaitomybę. Tai turbūt geriausias nuosprendis valdančiųjų iniciatyvoms. Kaip jau minėjau, iš esmės patvirtintos visos abejonės dėl valdančiųjų veiklos metodų ir iniciatyvų turinio atitikties europiniams teisėkūros ir žiniasklaidos laisvės standartams. Suprantama, Venecijos komisijos išvada primena, kad LRT nėra paprasta viešoji įstaiga, o konstitucinį statusą turinti nepriklausoma institucija, kuriai valstybė privalo pakankamus organizacinius ir finansinius išteklius bei nepriklausomumo garantijas. Tai apima ir redakcinį, ir institucinį nepriklausomumą, kurie abu susiję ir leidžia visuomeniniam transliuotojui užtikrinti pliuralizmą, kaip vieną iš esminių demokratinės žiniasklaidos principų, užtikrinančių tinkamą visuomenės informavimą. O visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas pagal Venecijos komisiją artimas teismų nepriklausomumui, ypač kiek tai susiję su vadovo atleidimu nesibaigus kadencijai. Venecijos komisija iš esmės atmetė valdančiųjų teiktus pateisinimus savo taikytoms priemonėms - aiškiai akcentuotas labai aukštas visuomenės pasitikėjimo LRT ir profesionalumo lygis, taip pat kad audito rezultatai nėra pagrindas keisti LRT redakcinį nepriklausomumą, valdyseną ir finansavimą. Beje, Venecijos komisija atsižvelgė į taip valdančiųjų menkintą Europos Parlamento rezoliuciją, kurią cituoja 36 išnašoje. Jos išvados didžia dalimi sutampa su EP rezoliucija, bet pastaroji atspindi politinį ir platesnį teisinių klausimų vertinimą. Tiek bendrųjų pastebėjimų. Dabar - konkretesni. Pirma, Venecijos komisija kaip netinkamą - neatitinkantį europinių geros teisėkūros standartų - įvertino tiek įstatymo dėl LRT finansavimo mažinimo priėmimą, tiek pataisų dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos palengvinimo svarstymą. Konstatuota, kad svarbūs LRT įstatymo pakeitimai dėl finansavimo buvo svarstomi ir priimti labai greitai, be poveikio vertinimo ir be konsultacijų su pačia LRT. Lygiai taip pat kaip neturintis pagrindo įvertintas skubos tvarkos taikymas svarstant LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimą, nes konstitucinį statusą turinčių institucijų veiklos teisinio reguliavimo reikšmingi pokyčiai apskritai negali būti priimami skubos tvarka. Tad Venecijos komisija paragino Lietuvos institucijas grįžti į įprastinio teisėkūros proceso vėžes, kad būtų užtikrintas išsamus projektų svarstymas, poveikio įvertinimas ir plačios konsultacijos su LRT ir kitais suinteresuotais asmenimis. Iš Venecijos komisijos išvados aišku, kad valdančiųjų darbo grupė šių kriterijų neatitinka: pažymėta, kad LRT atstovų joje nėra, dalis žurnalistų organizacijų atsisakė dalyvauti, o opozicija pasitraukė. Antra, Venecijos komisija aiškiai pasisakė dėl LRT finansavimo. Europos standartai reikalauja, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas būtų pakankamas, tvarus, nuspėjamas ir grindžiamas objektyviais kriterijais, taikomais ilgam laikui, kad nebūtų galimybės politiniam spaudimui per kasmetinį biudžetinį ciklą. Tuo tarpu priimtais pakeitimais LRT finansavimas 2026–2028 m. laikotarpiui faktiškai įšaldytas, be to, vėliau mažinami atitinkami procentai nuo gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų pajamų. Komisija pažymi, kad infliacijos sąlygomis tai reiškia realų finansinių išteklių mažėjimą, kuris gali paveikti visuomeninio transliuotojo galimybes išlaikyti programų kokybę, pritraukti kvalifikuotus darbuotojus ir investuoti į technologinę infrastruktūrą. Venecijos komisija pabrėžė, kad toks finansavimo pakeitimas padarytas nepaisant visų LRT nepriklausomumui užtikrinti būtinų reikalavimų - be jokio poveikio vertinimo, nesikonsultuojant su LRT ir nepaliekant laiko pasirengti pokyčiams (pats pakeitimas atsirado prieš kelias savaites iki priėmimo ir priimtas likus mėnesiui iki naujų biudžetinių metų pradžios). Komisija taip pat pažymėjo, kad pakeitimas padarytas nesant išskirtinės fiskalinės būtinybės ar ekonominės krizės ir be jokio tinkamo pagrindimo. Taip iš esmės paneigti visi valdančiųjų mėginimai pateisinti šį savo žingsnį. Galima teigti, kad taip patvirtintas ir Europos žiniasklaidos laisvės akto 5 str. 3 d. pažeidimas. Tad Venecijos komisija rekomenduoja persvarstyti padarytus pakeitimus iš naujo įvertinant LRT finansavimo modelį ir tai daryti konsultuojantis su pačia LRT bei kitais suinteresuotais subjektais. Beje, Venecijos komisija išsklaidė dar vieną valdančiųjų pučiamą mitą - nors pripažintas LRT finansavimo augimas, bet konstatuotas ir objektyvus faktas, jog LRT finansavimas lieka gerokai žemiau europinio nacionalinių transliuotojų finansavimo vidurkio (Lietuvoje - 0,09 BVP, Europoje vidutiniškai- 0,14 BVP). Tad valdančiųjų padarytas pokytis tikrai nepadės šio atotrūkio įveikti, nors tai būtų labai svarbu šiuolaikinių hibridinių grėsmių kontekste. Trečia, Venecijos komisija konstatavo siūlomų LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos pakeitimų trūkumus. Pabrėžiama, kad vadovo atleidimas nepasibaigus nustatytai kadencijai yra daug rimtesnis kišimasis į institucijos nepriklausomumą negu paskyrimas į pareigas, todėl tokiam sprendimui turi būti taikomi griežtesni saugikliai. Venecijos komisija kritiškai įvertino siūlymą mažinti balsų daugumą, reikalingą LRT generaliniam direktoriui atleisti. Dabar tam reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų LRT tarybos narių balsų. Siūlymas šį reikalavimą sumažinti iki paprastos daugumos, Komisijos vertinimu, didintų riziką, kad sprendimas būtų priimamas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl politinių motyvų. Todėl Komisija rekomenduoja išlaikyti dabartinį kvalifikuotos 2/3 daugumos reikalavimą kaip svarbią apsaugą nuo LRT politizavimo. Dėl balsavimo būdo - Venecijos komisija akivaizdžiai palankesnė atviram balsavimui, kuris užtikrintų skaidrumą ir teiktų didesnę apsaugą nuo savavališko atleidimo. Kartu taip atmestas kartais Lietuvoje girdimas mėginimas prilyginti balsavimą LRT taryboje visuotiniams rinkimams, kuriuose taikomas balsavimo slaptumo principas. Tačiau pabrėžta, kad atviram balsavimui būtina stiprinti LRT tarybos narių nepriklausomumo garantijas aiškiai uždraudžiant juos paskyrusioms institucijoms teikti nurodymus, nustatant “atšalimo” nuo buvusių politinių pareigų laikotarpį ir pan. Slapto balsavimo atveju, pasak Komisijos, generalinis direktorius turėtų žinoti svarstymo dėl jo atleidimo eigą ir motyvus. Ketvirta, Venecijos komisija įvertino siūlytus LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų prieš terminą pagrindus. Pažymėta, kad tokios formuluotės kaip „netinkamas pareigų vykdymas“ yra pernelyg neapibrėžtos ir nesuderinamos su teisinio tikrumo bei numatomumo reikalavimais, nėra pagal Europos žiniasklaidos laisvės aktą reikalaujamas išimtinis atvejis. Komisija siūlo numatyti tokį atleidimo pagrindą, kuris šiuos reikalavimus atitiktų. Komisija taip pat kaip netinkamą įvertino siūlymą leisti atleisti LRT vadovą vien dėl to, kad Taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos. Kadangi tokiose ataskaitose atsispindi ir programiniai, ir redakciniai sprendimai, toks atleidimo pagrindas sudarytų riziką, kad generalinis direktorius galėtų būti atleistas dėl nesutarimų su Taryba dėl redakcinių ar programinių sprendimų. Dėl to Komisija rekomendavo šio pagrindo atsisakyti. Penkta, Venecijos komisija tokią numatomą tvarką, pagal kurią nauji atleidimo pagrindai ir tvarka būtų taikoma dabartiniam generaliniam direktoriui, įvertino kaip ad personam - konkrečiai dabartinei LRT generalinei direktorei skirtą - įstatymą, o toks įstatymas būtų nesuderinamas su teisės viršenybės reikalavimais, kurie šiuo atveju turi būti analogiški visiems nepriklausomiems pareigūnams. Tad pasiūlyta bet kokią naują atleidimo tvarką taikyti tik jau po jos įsigaliojimo paskirtam generaliniam direktoriui. Apibendrinant Venecijos komisijos išvada leidžia lygiai taip pat kritiškai vertinti naują valdančiųjų darbo grupės parengtą LRT įstatymo pakeitimo projektą. Išskyrus grįžimą prie kvalifikuotos balsų daugumos atleidžiant generalinį direktorių, jame išlieka visi Venecijos komisijos nurodyti trūkumai - toks pat neįtraukus projekto rengimo ir svarstymo procesas be deramo poveikio vertinimo, tas pats be pagrindo sumažintas LRT finansavimas, dar painesni ir jau niekam turbūt vienareikšmiškai nesuprantami generalinio direktoriaus atleidimo pagrindai, tas pats ad personam projekto pobūdis numatant naują atleidimo tvarką iškart taikyti dabartinei generalinei direktorei. Žinoma, po Komisijos išvados kyla ir daugiau klausimų, pavyzdžiui, dėl kišimosi į redakcinį turinį rizikų, LRT misijos adekvataus apibrėžimo. Žodžiu, Venecijos komisija turės ką paplėtoti skubos tvarka vertindama naują projektą. Tačiau iš šiandien paskelbtos išvados sutampančių naujojo projekto nuostatų vertinimas jau yra aiškus. Galiausiai Venecijos komisijos išvada bus svarbi Konstituciniam Teismui vertinant jam apskųstą LRT finansavimo tvarkos pakeitimą. Sunku įsivaizduoti europinį KT, nepaisantį Venecijos komisijos vertinimo tapačiu klausimu.

Venecijos komisija ką tik paskelbė savo išvadas dėl įstatymų pakeitimų, susijusių su LRT valdysena. Verta paskaityti visą tekstą, ne tik tas nuotrupas, kurias išrankiojusi jau paskelbė LRT generalinė direktorė. Labai įdomi apžvalga apie praktikas skirtingose valstybėse bei pasilyginti. Ir įdomu, kad tos naujai siūlytos praktikos taikomos ne tik tose šalyse, kuriomis čia visi buvome gąsdinami. Įdomūs pasvarstymai dėl slapto balsavimo, labai taikliai atskleidžiant kievieno būdo pliusus ir minusus. Taip pat apžvalga dėl direktoriaus atleidimui reikalingos daugumos dydžio. Manau, kad Seimas tikrai turės grįžti prie finansavimo modelio peržiūrėjimo kai baigsis Europos Komisijos pradėtas tyrimas dėl valstybės paramos naudojimo. Žodžiu imam ir skaitom. Tikiu, kad po šio dokumento gims ir pasiūlymų į jau registruotą projektą. Nuoroda į dokumentą komentaruose.

Taigi baigėsi 146-oji Europos komisijos “Demokratija per teisę” (Venecijos komisijos) sesija. Šiandien jos posėdžiai prasidėjo Europos Tarybos, kurios patariamąja institucija Venecijos komisija yra, generalinio sekretoriaus Alaino Berseto kalba ir pasikeitimu nuomonėmis su Venecijos komisijos nariais. Jis pristatė Naujo demokratijos pakto Europai iniciatyvą, gimusią grėsmių europinėms vertybėms - teisės viršenybei, demokratijai ir žmogaus teisėms - kontekste. ET generalinis sekretorius pabrėžė, kad šioms vertybėms priešpastatomas vadinamasis pragmatizmas (sandorių politika). Rezultatas - demokratijos nuosmukis, dezinformacija, nebaudžiamumo ir autoritarizmo tendencijos, kai tarptautinė taisyklėmis pagrįsta tvarka, užtikrinanti demokratines visuomenes, griūva mūsų akyse. Kyla grėsmės įvairiose, pavyzdžiui, laisvų rinkimų, informacijos ir žiniasklaidos laisvės, teismų nepriklausomumo, srityse. Generalinis sekretorius pabrėžė kolektyvinio atsako svarbą užtikrinant demokratinį saugumą – demokratinių institucijų, laisvių ir vertybių atsparumą – pirmąją gynybos nuo grėsmių, su kuriomis susiduriame, liniją. Nauju demokratijos paktu ET suvienija jėgas su partneriais kolektyviniam ir įtraukiam procesui – ne tam, kad iš naujo atrastų demokratiją, o tam, kad sustiprintų jos pamatus, padidintų jos naudą ir atnaujintų jos formą, kad ji būtų apčiuopiama visiems, ypač jaunesnėms kartoms. Venecijos komisija čia taip pat turi savo vaidmenį atlikdama nepriklausomą teisinį vertinimą ir plėtodama europinius demokratijos standartus. Tai ji atliko ir šioje sesijoje, gindama Lietuvos nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Tačiau, žinoma, ne tik tai. Komisija dar pritarė skubiai nuomonei dėl Lenkijos teisėjų, paskirtų nedemokratinių pokyčių metu 2018-2025 m., statuso, taip pat priėmė nuomonę dėl Suomijos konstitucijos pataisų dėl teismų nepriklausomumo, nuomonę dėl Moldovos įstatymų dėl kovos su rinkimine korupcija, nuomonę dėl Slovakijos įstatymo dėl baudžiamosios atsakomybės už piktnaudžiavimą teise, pranešimą apie saviraiškos laisvę ir neapykantos kalbos draudimą rinkiminių kampanijų metu, kt. Netrukus visi Venecijos komisijos tekstai bus oficialiai paskelbti jos interneto svetainėje. Be to, kad Venecijos komisijos vadovybei pateikiau Teisės viršenybės vadovo leidinį lietuvių kalba, kuris buvo pademonstruotas kaip pavyzdys kitoms šalims, teikiau savo pastabas dėl kelių aukščiau nepaminėtų Venecijos komisijos dokumentų. Pirmiausia - dėl Amicus Curiae Moldovos konstituciniam teismui dėl priemonių antikonstitucinėmis paskelbtų politinių partijų teisių perėmėjoms. Išties gali pavydėti Moldovai, kuri ne tik uždarė dėl antikonstitucinės veiklos vieną prorusišką partiją, bet jau ir galvoja, ką daryti su jos teisių perėmėjomis. Tuo tarpu mes tarsi apsimetame, kad tokių partijų Lietuvoje nėra. Pasiūliau tikslinti priemonių tokioms partijoms teisėtumo kriterijus. Taip pat teikiau pastabas dėl pranešimo apie pagrindinių teisių ir laisvių balansą prievartinio pobūdžio pornografijos kontekste, kurios buvo susijusios su Lietuvos įstatymais ir teismų praktika. Esu pateikęs medžiagą ir būsimam pranešimui dėl užsienio įtakos ir kišimosi, su kurio rengimo eiga buvome supažindinti. Gavau siūlymą padirbėti su vienu Komisijos pranešimu. Netrukus - apie tai, kaip mėginama kurti alternatyvią realybę pasakojant apie nuomonės dėl Lietuvos svarstymą.