Aukščiausiasis Teismas apribojo prezidento įgaliojimus taikyti muitus be Kongreso pritarimo

Trumpas, galios pikas, ir prieštaringi impulsai. Galios pikas - arti. O gal jau pasiektas. Prezidentui neblogai pavyko įtikinti aplinkinius ir pasaulį, kad jis nesustabdomas – viskas, ką parašo socialiniuose tinkluose, tampa politine realybe. Paradoksalu, bet toks naratyvas, eskaluotas Trumpo politinių oponentų ir kritikų, didino jo paties galią. O JAV prezidentui, vienvaldžiam vykdomosios valdžios atstovui šalyje, jos ir taip netrūksta. Bet praktika visada buvo kompleksiškesnė. Aukščiausiojo teismo sprendimas dėl muitų taikymo ribojimų buvo iliustratyviausias ir principiniame lygmenyje reikšmingiausias, nors ne vienintelis pavyzdys. Nacionalinė gvardija turėjo būti išvesta iš Los Andželo ir kitų miestų; Kongresas kone vienbalsiai įpareigojo administraciją išviešinti Epsteino dokumentus, nors Trumpas neslėpė skeptiškumo; net Baltijos saugumo iniciatyvai Kongrese buvo atkurtas administracijos siūlytas nutraukti finansavimas. Prezidentui kyla iššūkių ir dėl ekonomikos bei imigracijos politikos, nors tai buvo stiprioji jo politinės platformos pusė. Jei šį lapkritį Respublikonai netektų daugumos Atstovų rūmuose ar Senate, aplinkybė, kad Trumpo prezidentavimas artėja prie pabaigos, tik sustiprės. Kartu mažės baimės partijos narių tarpe paprieštarauti prezidentui, jei jis bus tapatinamas su nepopuliariomis ekonominėmis tendencijomis. Vis daugėja požymių ir apie MAGA politinės platformos – sugebėjusios veikti itin sinchronizuotai – ideologines skirtis (nuo Izraelio iki požiūrio į legalią migraciją). Kur dar prezidentės ambicijos – įdomu, ar JD Vance’as sugebės būti išskirtiniu viceprezidentu, kurio ambicijos perimti postą netaps rimto susidūrimo su nueinančiuoju prezidentu priežastimi. O turint mažiau tiesioginio ir nekvestionuojamo poveikio vidaus politikai, prezidentai atsigręžia į ten, kur juos varžo mažiausiai – užsienį. Čia ribojančių institucijų ir teisės aktų dažnai būna mažiau, o prezidento diskrecija didesnė. Tendenciją, kad antros kadencijos eigoje prezidentai didžiausią dėmesį skiria būtent tarptautiniams reikalams, pagrindžia ankstesnių prezidentų pavyzdžiai. Artimiausioje Trumpo aplinkoje netrūksta žmonių, nenorinčių, kad jis daugiausiai dėmesio skirtų užsienio politikai. Pavyzdžiui, tyliai įtakinga kabineto vadovė Susie Wiles. Kaip šiai grupei sekasi, parodys trečiadienio paryčių Trumpo metinis pranešimas Kongresui – ir vidaus / užsienio politikos santykis kalboje. Bet tarptautinėje politikoje stabilumo nebus. Vidaus politikos procesus teks kažkuo kompensuoti.

JAV Aukščiausiajam Teismui panaikinus didžiąją dalį Trumpo griežtos tarifų politikos, numatytos Tarptautiniame nepaprastosios padėties ekonominių įgaliojimų įstatyme (kad juos gali priimti tik Kongresas, bet ne prezidentas, todėl liko tik padidinti šakiniai tarifai plienui, aliuminiui ir variui), rinkos sureagavo vangokai. Kažkiek simboliškai pakilo. Labiausiai džiaugėsi importuotojai iš Kinijos. 85-95% tarifų pakėlimo sumokėjo patys amerikiečiai. Sprendimas nebuvo netikėtas, kaip ir Baltųjų rūmų reakcija - pažadas vėl pritaikti daugelį tų pačių tarifų, naudojant kitas priemones ir visiems įvesti 10% tarifą pagal kitas nuostatas, kurios apriboja jų terminą iki 150 dienų. Bet kokiu atveju net simboliškai švaistytis 40-100% tarifų kardu užkirstas kelias. Teisinė sistema tam užkirto kelią, bet politiškai Trumpas gal net ir susigražins savo šalininkų simpatijas - juk Aukščiausias Teismas šį sprendimą priėmė po demokratų valdomų 12-kos valstijų skundų.