Lenkija palaiko Lietuvos karinio poligono plėtrą, bet bendro centro pasienyje neplanuoja
2026 m. Kovo 20 d. 00:00
0
1
4
0
1
4
Apie
Lenkijos gynybos ministerija išreiškė paramą Lietuvos planams plėtoti karinių poligonų infrastruktūrą, tačiau atmetė idėją steigti bendrą karinį rengimo centrą abiejų šalių pasienyje. Lenkijos kariuomenės atstovai galėtų dalyvauti pratybose kaip specialistai arba dalyvauti tiesiogiai, jei būtų pakviesti. Kapčiamiesčio poligono teritorija nebus plečiama į Lenkijos pusę, o šiuo metu vyksta derybos dėl tinkamos vietos nustatymo, atsižvelgiant į vietos gyventojų protestus. Lietuvos Vyriausybė jau pritarė poligono steigimui, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas — dėl to balsuos Seimas. Plano esmė – įrengti didelį poligoną strategiškai svarbioje vietoje šalia Suvalkų koridoriaus, kur galėtų treniruotis tūkstančiai karių. Lenkijos ir Lietuvos pareigūnai pažymi, kad projektas nesusijęs su bendro poligono steigimu, o numatyta tik galimybė Lenkijos kariams treniruotis Lietuvoje. Klausimas sukėlė įvairius visuomenės ir vietos bendruomenių vertinimus.
- Lenkijos gynybos ministerija patvirtino paramą Lietuvos karinių poligonų plėtros planams.
- Lenkija nepritaria bendro karinį rengimo centrui pasienyje; poligonas nebus plečiamas į Lenkijos pusę.
- Lenkijos kariuomenės atstovai galėtų dalyvauti Lietuvos karių pratybose, jei būtų kviečiami.
- Vyksta derybos dėl Kapčiamiesčio poligono vietos nustatymo, reaguojant į vietos gyventojų protestus Seinų krašte.
- Lietuvos Vyriausybė pritarė Kapčiamiesčio poligono steigimui, galutinis sprendimas priklauso Seimui.
- Planuojamas poligonas apimtų apie 14,6 tūkst. ha ir galėtų vienu metu treniruoti 3,5–4 tūkst. karių.
- Lenkijos ir Lietuvos pareigūnai pabrėžė, kad nėra kalbama apie bendrą poligoną, o apie Lenkijos karių treniravimąsi Lietuvoje su kvietimu.
- Projektas sukėlė viešų diskusijų ir vietos bendruomenių pasipriešinimą.
Kampai
facebook
Aš suprantu, kad visiems reikia skambių antraščių, o opozicijai tuščio oro virpinimo, visgi niekas nepasikeitė - koks planas buvo, toks ir yra.
Kodėl reikia sukelti tokią dezinformacijos bangą?
Vizito Varšuvoje metu su Lenkijos gynybos ministru diskutavom ne apie bendro poligono steigimą, o apie bendradarbiavimą steigiant Kapčiamiesčio poligoną.
Bendro poligono vizija galima ateityje, bet tai yra perspektyvos ir poreikio klausimas. Dabar Lietuvai reikia Kapčiamiesčio poligono, kuriame Lenkija mato bendradarbiavimą.
Lenkijos gynybos ministras išreiškė susidomėjimą rengti Lenkijos karius šiame poligone bei pasiūlė Lenkijos karo inžinierių pagalbą įrengiant Kapčiamiesčio poligoną.
Lietuva kaip ir iki šiol kvies Lenkiją bei kitus NATO sąjungininkus vykdyti bendras pratybas šalies teritorijoje, o Suvalkų koridoriaus gynyba išlieka bendras Lietuvos, Lenkijos ir viso NATO Aljanso uždavinys.
facebook
Iš Lenkijos pasiekusios žinios, kad Varšuva nepageidauja bendro poligono su Lietuva ir norėtų, jog jis būtų patrauktas toliau nuo valstybinės sienos, rodo didelį Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą ir neatsakingą aukščiausių politikų veikimą.
Dar visai neseniai tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kalbėjo apie bendrą Kapčiamiesčio karinio poligono projektą su Lenkija, akcentuodami ir laisvąją ekonominę zoną tarp Suvalkų ir Lazdijų regionų.
Lietuvos valdžia jau seniai nebemoka derinti veiksmų ar veikti diplomatiškai. Idėjos ir svarstymai viešinami nepasitarus su sąjungininkais, neatliekami būtini „namų darbai“, o pareiškimai skamba į visas puses – dažnai valstybės vadovai ir ministrai viešumoje vieni kitiems prieštarauja. Chaosas ir nekompetencija dominuoja tarpvalstybiniuose santykiuose.
Žinia iš Varšuvos yra palanki ir populistams, kurie dabar nepraleis progos tuo pasinaudoti.
Nepaisant tokio neprofesionalumo, TS-LKD Seime parems poligono įstatymą, tačiau negalime nutylėti tokio neatsakingumo valstybei strategiškai svarbiuose gynybos klausimuose.
facebook
Paprastai politikoje dvišaliai ar daugiašaliai projektai visų pirma suderinami patyliukais, apie juos girdime viešai tik tuo atveju, jeigu jau yra pagrindo manyti, kad pavyks pasiekti bendros sėkmės.
Kodėl? Nes situacija, kai viešai draugams reikia sakyti “NE” jau savaime yra pralaimėjimas užsienio politikos kontekste.
Kaip šiuo atveju ir nutiko. Juolab, kad visada buvo naivu tikėtis, jog Lenkija šiuo metu ryšis tokiam pareiškimui. Mums suvalkų koridorius yra kritiškai svarbus kaip karinės logistikos “butelio kaklelis”, Lenkijai tuo tarpu jis visų pirma svarbus kaip potenciali demarkacijos linija konflikto metu.
Mums tai gali nepatikti, tačiau turbūt net viena akimi sekantys Lenkijos politiką gerai žino, kad Lenkija gerokai anksčiau nei JAV perbalansavo savo politiką - judėdama nuo kolektyvinio požiūrio į saugumą prie nacionalinio.
Be to, jau gal 3-4 metai atgal Lenkija savo gynybos politiką formuoti ėmė labai aiškiai suprasdama savo Achilo kulną - tai yra sienos su rusų pasauliu ilgį. Tai nėra naujas sentimentas, kažkada Suomija panašiai pakomentavo Baltijos šalių idėja tvora atitverti visą sieną su rusija - sakė kai jūs turėsite tokią sieną kaip mes, tai tada ir pakalbėsime.
Galiausiai Lenkija anksčiau pradėjo rūpintis gynyba, anksčiau iškėlė ambicijas, anksčiau susiformavo savo gynybos koncepciją.
Tai dabar norėdami, kad Lenkija tai adaptuotų ir mūsų poreikiams - turėtume labai aiškiai turėti ką pasiūlyti ir lenkams.
facebook
Blogas pranašas tas Žemaitaitis.
Tautų draugystė baigėsi?
Sausio mėnesį sakiau, kad tai neįmanoma.
Puikiai Lenkijos valdžia supranta, koks technologinis karas, karo pramonėje vyksta!
Lieka laukti pirmadienio su kokiu naratyvu pasirodys spaudos pranešimai!
Nes spaudoje esantys tekstai, akivaizdžiai siunčia žinutė, kad Lenkijai Suvalkų koridorius nėra prioritetas.
Susijusių įvykių chronologija
Žiūrėti chronologiją
Grupė: Kapčiamiesčio poligonas
2026 m. Kovo 20 d. 00:00
Lenkijos gynybos ministerija išreiškė paramą Lietuvos planams plėtoti karinių poligonų infrastruktūrą, tačiau atmetė idėją steigti bendrą karinį rengimo centrą abiejų šalių pasienyje. Lenkijos kariuomenės atstovai galėtų...
