Merzas: Irano karas nėra NATO reikalas

Trumpas nori, kad sąjungininkai prisidėtų prie Hormūzo sąsiaurio saugumo užtikrinimo, reikalingo energetikos žaliavų laivybai. ▪️JAV prezidentas sutapatino prašymą su NATO, klausdamas, ar sąjungininkai gali būti kažkuo naudingi. Tuo pačiu parodo, kad sąsiaurio situacija sudėtinga, o naftos kainos - šiuo metu ties $104 už Brent barelį riba - yra problema (vidutinė kuro kaina JAV nuo karo pradžios išaugo ketvirtadaliu). ▪️Pirmosios Europos ir partnerių šalių reakcijos remiasi keliomis aplinkybėmis: a) Svarbu nepasakyti Trumpui griežto “ne”, kuris savaime gali lemti dar didesnę komplikaciją ir saugumo problemas. Nors Vokietijos ar Japonijos vyriausybių atstovų atsakymai iki šiol buvo gana aiškūs. b) Trumpo teiginiai dėl NATO išsakyti dar vieno telefoninio skambučio su žurnalistu metu. Pastaruoju metu yra bandoma tokių komentarų nesureikšminti ir koncentruotis į kitus dialogo / sprendimų kanalus (juose JAV prašymas taip pat reiškiamas, bet kitaip). c) Nors interesas dėl Hormūzo sąsiaurio sutampa, sąjungininkai nebuvo įtraukti į karo veiksmų planavimą ir nežino, kas bus toliau (karas baigsis netrukus? po kelių savaičių? mėnesių?). Juolab, kad jie nenori būti matomi kaip tiesioginiai karo dalyviai, o JAV signalai ir dėl sąsiaurio saugumo užtikrinimo metodų (pvz., lydint tanklaivius) iki šiol buvo dviprasmiški. d) Net ir tokios istoriškai laivyno pajėgumais besididžiuojančios valstybės kaip Jungtinė Karalystė turi itin ribotus realius pajėgumus (JAV ir Izraelio veiksmai iki šiol yra visiškai kitoje lygoje, nei galėtų pajėgti Europos valstybės). Tad politinio proceso nereikėtų atsieti nuo praktinių galimybių. e) Išlieka noras tartis su Iranu. Pvz., Indijos vyriausybė vakar skelbė apie progresą tariantis su Irano režimu dėl saugaus laivų perplaukimo (du laivai su Indijos vėliava perplaukė sąsiaurį savaitgalį). f) Japonijos premjerės Sanae Takaichi vizitas Vašingtone ketvirtadienį neabejotinai išryškins šį klausimą (juolab, kad 70 proc. naftos Japoniją, itin priklausomą nuo energetikos žaliavų importo, pasiekdavo per Hormūzo sąsiaurį). Manytina, kad puikūs jos ir Trumpo santykiai iki šiol leis Tokijui išlaviruoti. g) Strateginiame lygmenyje skirčių dėl Irano režimo traktavimo nėra, tačiau taktiniame dominuoja neapibrėžtumas ir ekonominio šoko - kad ir makroekonomine prasme kol kas riboto poveikio - impulsai.

NATO ŠALYS NEPUOLA Kanados ministras pirmininkas M. Carney aiškiai pasako, kad į jokį karinį konfliktą mes nesivelsime. Kartą jau įsivėlėme į Afganistaną, pasekmės ilgam jaučiamos buvo. Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Wadephul pareiškė skeptiškai vertinantis galimą Europos Sąjungos karinio jūrų laivyno misijos „Aspides“ išplėtimą į Hormūzo sąsiaurį. Lieka tikėtis, kad JAV administracija supranta, kad savaitė ar net dvi karinio konflikto Irane, atneš milžiniškus ekonominius nuostolius aplinkinėms šalims, o kartu ir vakarų pasauliui. Akivaizdu, kad jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis iki balandžio, Kataro ir Kuveito BVP sumažės 14 %. Tai bus sunkiausia krizė nuo Irako ir Kuveito konflikto laikų 1990-aisiais, to nesuprasti negali net vaikas, kuris bent moka savarankiškai nusipirkti ledų! Tai kas dabar vyksta kaimyninėse šalyse, bei kad 1 min. oro uostui kainuoja 1 mln. $, bei kaip daužomos su JAV susijusios bazės, tai JAE ir Saudo Arabijos ekonomika susitrauks atitinkamai 5 % ir 3 %. Tai bus stipriausias smūgis nuo pandemijos laikų, tą rodo jau praėjusios savaitės skaičiai, kuriuos gali pasitikrinti ir mūsų Lietuvos dvaro ruporai. Karas, kuris įeis į istoriją, kaip mažiausiai fizinių aukų pareikalavęs, bet ekonomiškai skaudžiausias. P.s. šian pyliau dyzelį 1,97 €, galiu tik spėti, kiek prieš Šv. Velykas pas mus kils prekės ir paslaugos. Čia nepadės mūsų valdžios pasakos, apie verslui siūlomas pagalbos paketus, kurios pasieks po metų. NATO tikslas ir uždavinys GYNYBA!