Trumpas spaudžia NATO ir Kiniją dėl Irano blokuojamo Hormūzo sąsiaurio

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino NATO partnerius ir Kiniją padėti atverti Hormūzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbią naftos prekybos arteriją, kurią Iranas faktiškai uždarė. Tuo metu didžiosios ekonomikos pirmadienį pradėjo naudoti naftos rezervus, siekdamos sušvelninti tiekimo sutrikimus. Pasaulinės naftos kainos šoktelėjo 40–50 proc., Iranui užblokavus Hormūzo sąsiaurį ir atakavus energetikos bei laivybos objektus Persijos įlankos regione. Taip Teheranas keršija už JAV ir Izraelio karą prieš Islamo Respubliką. Naftos kainos pirmadienį svyravo ties 100 JAV dolerių riba, karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis trečią savaitę. Izraelis pareiškė vis dar turintis „tūkstančius taikinių Irane“ ir kasdien vis nustatantis naujų. D. Trumpas teigė, kad JAV derasi su Iranu, tačiau pridūrė, kad Teheranas dar nėra pasirengęs susitarimui dėl karo nutraukimo. Islamo Respublikos užsienio reikalų ministras kiek anksčiau neigė bet kokias derybas su Vašingtonu. „Nemanau, kad jie pasirengę. Nors jie yra gana arti to“, – sakė D. Trumpas. Savaitgalį JAV prezidentas paragino Kiniją, Prancūziją, Japoniją, Pietų Korėją ir Britaniją atsiųsti laivų tanklaiviams per sąsiaurį lydėti. „Tikslinga, kad tie, kurie naudojasi sąsiaurio teikiama nauda, padėtų užtikrinti, kad ten neįvyktų nieko blogo“, – sekmadienį laikraščiui „Financial Times“ sakė D. Trumpas. Europa ir Kinija – skirtingai nei JAV – yra labai priklausomos nuo naftos importo iš Persijos įlankos regiono. D. Trumpas pagrasino atidėti šį mėnesį planuojamą susitikimą su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, jei Pekinas nepadės atverti Hormūzo sąsiaurio. Jis taip pat įspėjo, kad delsimas ar neigiamas atsakymas į jo prašymą būtų labai blogas ženklas NATO ateičiai. Tačiau Tokijas ir Kanbera pareiškė neplanuojantys siųsti savo pajėgų. Irano įspėjimas D. Trumpo komentarai nuskambėjo po to, kai Iranas įspėjo kitas šalis nesikišti į karą, kuris išplito po visus Artimuosius Rytus. Telefonu kalbėdamas su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Noeliu Barrot, Teherano diplomatijos vadovas Abbasas Araghchi paragino kitas valstybes „susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti eskalaciją ir konflikto plėtrą“. Teigdamas, kad JAV saugumo skėtis regione „ne atbaido, o pritraukia bėdas“, A. Araghchi socialiniame tinkle „X“ paragino kaimynines šalis „išvaryti užsienio agresorius“. Iranas surengė virtinę atakų prieš Artimųjų Rytų šalis, kuriose dislokuota JAV pajėgų. Italijos kariuomenė pranešė, kad dronų ataka Ali al Salemo oro pajėgų bazėje Kuveite sunaikino Italijai priklausantį bepilotį orlaivį, tačiau aukų išvengta. Šioje bazėje yra dislokuota ir italų, ir amerikiečių karių. Tai jau antras išpuolis prieš Italijos bazes Artimuosiuose Rytuose šią savaitę. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani bandė sumenkinti atakos reikšmę ir pabrėžė: „Mes su niekuo nekariaujame.“ Tuo tarpu Irako valdžia pranešė, kad raketos sužeidė penkis žmones Bagdado oro uoste, kur įsikūrusi JAV diplomatinė įstaiga. Irano Revoliucinė gvardija paskelbė, kad į JAV ir Izraelio taikinius iki šiol paleista apie 700 raketų ir 3,6 tūkst. dronų. Saudo Arabija nuo vidurnakčio perėmė daugiau nei 60 dronų, rodo pirmadienį paskelbti Gynybos ministerijos duomenys. Dubajaus oro uostas trumpam buvo sustabdęs skrydžius po „su dronais susijusio incidento“, sukėlusio gaisrą netoliese. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Irano prezidentui Masoudui Pezeshkianui pareiškė, kad taikymasis į Prancūzijos interesus yra nepriimtinas, kai Irano gamybos dronas Irako Kurdistane pražudė prancūzų karį. Karas išplito ir į Libaną – sekmadienio vakarą Izraelis sudavė naują smūgį pietiniams Beiruto priemiesčiams. Energijos rinkos Ekonominiame fronte Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pranešė, kad narės pradės naudoti 400 mln. barelių naftos iš strateginių rezervų. Azijos ir Okeanijos šalys atsargas pateiks nedelsiant, o Europa ir Amerikos žemynų valstybės – artimiausiomis savaitėmis. Japonija, kurios 95 proc. naftos importo priklauso nuo Artimųjų Rytų, pirmadienį oficialiame vyriausybės leidinyje paskelbė, kad šalyje „mažinamas naftos rezervų lygis“. Šis pranešimas įpareigoja rezervų valdytojus išleisti dalį atsargų, kad būtų laikomasi naujų standartų. Hormūzo blokada juntama visame pasaulyje: Australijos pareigūnai ragina gyventojus nepasiduoti paniškam pirkimui ir dirbtinai nekelti kainų, o Indijos restoranai buvo priversti keisti valgiaraščius, kad taupytų maisto gaminimui naudojamas dujas. Sidnėjaus pakraštyje gyvenanti Emma Futterleib naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl kylančių kainų tenka griežtai taupyti: „Tai tikrai kerta per biudžetą, stengiamės atsargiau leisti pinigus maisto produktams.“ Teherane kai kurie gyventojai savaitgalį bandė grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Eismas buvo intensyvesnis nei praėjusią savaitę, atsidarė kai kurios kavinės ir restoranai, taip pat daugiau nei trečdalis populiaraus Tadžrišo turgaus prekystalių – artėja persų Naujieji metai Novrūzas. Prie bankomatų nusidriekė eilės norinčiųjų išsigryninti pinigų, nes vieno didžiausių šalies bankų „Bank Melli“ internetinės operacijos pastarosiomis dienomis buvo paralyžiuotos. Panaši situacija ir už sostinės ribų. 49 metų Ali iš Tonekabono AFP pasakojo, kad parduotuvės dirba ir yra pilnos žmonių, nepaisant staigaus kainų šuolio. „Tik pagrindinė aikštė kiekvieną vakarą uždaroma, ten vyksta vyriausybinės demonstracijos“, – sakė jis ir pridūrė, kad veikia tik vidinis Irano intranetas be ryšio su išoriniu pasauliu. Irano sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per JAV ir Izraelio smūgius žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių, tačiau šių skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros teigimu, Irane dėl karo namus paliko iki 3,2 mln. žmonių.