Naftos kainų augimas ir atsakomosios priemonės dėl geopolitinių įvykių pasaulyje

Vakar vykusiame LSDP frakcijos posėdyje dėmesį skyrėme sparčiai kylančioms degalų kainoms. Tai lemia geopolitinė įtampa pasaulyje, kuri daro tiesioginę įtaką ir Lietuvai. Pasekmės matosi jau dabar - didėja verslo ir ūkininkų sąnaudos, brangsta prekės bei paslaugos, o tai paliečia kiekvieną gyventoją. Posėdyje pristatyti jau priimti sprendimai, planuojamos priemonės ir galimi tolimesni veiksmai. Kovo 17 d. energetikos ministro įsakymu AB „ORLEN Lietuva“ įpareigota sumažinti naftos produktų atsargas 80 tūkst. tonų ir šį kiekį nedelsiant pateikti rinkai. Mūsų tikslas – didesnis kainų stabilumas ir mažesnė našta žmonėms.

#LSDP FRAKCIJOS POSĖDYJE – APIE AUGANČIAS KURO KAINAS: SITUACIJA IR SPRENDIMAI ❗Trečiadienio vakarą vykusiame frakcijos posėdyje daugiausiai dėmesio skyrėme vienam aktualiausių klausimų – sparčiai kylančioms kuro kainoms. Degalų brangimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje bei pasaulyje, yra glaudžiai susijęs su geopolitine situacija Artimuosiuose Rytuose. Irano konfliktas didina neapibrėžtumą pasaulinėje naftos rinkoje, o tai akimirksniu atsispindi kainose. 📉 Pasekmės aiškios: brangsta viskas. Akivaizdu, kad ši tendencija turės platesnių pasekmių. Augančios kuro kainos didina verslo ir žemdirbių sąnaudas, o tai galiausiai atsispindi prekių ir paslaugų kainose. Tai tiesiogiai palies kiekvieną Lietuvos gyventoją. Brangs ir viešieji projektai – vadinasi, dalies jų gali būti atsisakyta arba jie bus įgyvendinti mažesniu mastu. ⚠️Posėdyje pristatyti jau priimti sprendimai, planuojamos priemonės ir galimi tolimesni veiksmai. ✅Kovo 17 d. energetikos ministro įsakymu AB „ORLEN Lietuva“ įpareigota sumažinti naftos produktų atsargas 80 tūkst. tonų ir šį kiekį nedelsiant pateikti rinkai. Tikslas – stabilizuoti tiekimą, atkurti pasiūlos ir paklausos balansą bei mažinti kainų spaudimą. Energetikos viceministras patikino, kad atsargų atstatymo kaštai vartotojams nebus perkelti – rezervas bus atkuriamas tik tuomet, kai kainos stabilizuosis. ❗Tačiau aišku viena – vien šio sprendimo nepakaks. Reikia papildomų, aiškių ir veiksmingų priemonių, būtina ieškoti ir papildomų nacionalinių sprendimų, kurie leistų pasiekti ilgalaikį ir tvarų kuro kainų mažėjimą. Posėdyje aptartos įvairios alternatyvos, tarp jų – galimybė laikinai sumažinti degalų akcizą. #LSDP

Šį kartą apie Europos energetinę nepriklausomybę kalbėjomės su Ukrainos nepriklausoma naujienų agentūra. Tai mano, ne EP nuomonė, bet manau, kad trumpuoju laikotarpiu Europa turi svarstyti visas įmanomas alternatyvas energetinio saugumo ir nepriklausomumo užsitikrinimui. Atominė energetika jau aptarinėjama. Tačiau nereiėktų atmesti ir kitų galimų savų energetikos išteklių.

Šiandien kreipiausi į Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę dėl sparčiai augančių kuro kainų ir galimos kuro krizės Lietuvoje. Dėl karo Irane ir įtampos Hormūzo sąsiauryje pasaulinės energijos rinkos jau patiria šoką – tai tiesiogiai jaučiame ir Lietuvoje. Per trumpą laiką benzinas pabrango daugiau nei 7 proc., dyzelinas – daugiau nei 15 proc. Tai nėra tik skaičiai. Tai – didesnės išlaidos kiekvienai šeimai, spaudimas verslui ir kylanti infliacijos rizika visoje ekonomikoje. Kainų šuolį šiuo metu lemia ne tik fizinio tiekimo sutrikimai, bet ir išaugusi geopolitinė rizika bei rinkos lūkesčiai. Todėl vien pavienės priemonės, net ir reikalingos trumpuoju laikotarpiu, savaime negarantuoja reikšmingo ir tvaraus kainų sumažėjimo vartotojams Todėl savo kreipimesi pasiūliau tris idėjas, kurios galėtų padėti labiau kontroliuoti šią situaciją: Pirma – skaidrumas ir reali kainų stebėsena. Turime aiškiai atsakyti į klausimą, ar kainų augimas visur pagrįstas. Siūlau pavesti Konkurencijos tarybai įvertinti situaciją, o atsakingoms institucijoms – užtikrinti nuolatinę, viešą degalų kainų stebėseną. Tai sumažintų spekuliacijas ir atkurtų pasitikėjimą. Antra – sprendimai dėl akcizų turi būti paremti duomenimis, o ne emocijomis. Skubotas akcizų mažinimas gali kainuoti biudžetui ir mūsų gynybos finansavimui. Todėl siūlau atlikti objektyvų vertinimą, remiantis prof. Raimondo Kuodžio pasiūlytu ekonomet­riniu modeliu, leidžiančiu įvertinti, ar dabartinė akcizų politika iš tikrųjų yra optimali, ar ją koreguojant mažinimo linkme galima pasiekti geresnį rezultatą. Modelis leistų įvertinti, ar dabartiniai akcizų skirtumai tarp Lietuvos ir Lenkijos neskatina vartojimo persikėlimo į kaimyninę rinką ir dėl to nemažina Lietuvos biudžeto pajamų. Trečia – pasiruošimas, jei kainos ir toliau augs. Jeigu šis šokas užsitęs, turime turėti paruoštas tikslines, laikinas pagalbos priemones tiems, kuriuos kainų augimas paveikia labiausiai – regionuose dirbantiems žmonėms, nuo transporto priklausomoms šeimoms. Valstybės atsakas turi būti ramus, nuoseklus ir pagrįstas. Be skubotų sprendimų, bet ir be delsimo. Ilgalaikėje perspektyvoje atsakymas aiškus – mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro ir stipresnis energetinis savarankiškumas. Todėl svarbu, kad trumpalaikės pagalbos priemonės būtų taikomos taip, kad jos neiškraipytų paskatų pereiti prie efektyvesnių ir tvaresnių energijos vartojimo sprendimų, o ilgalaikėje perspektyvoje – nuosekliai stiprintų Lietuvos energetinį saugumą.

1. Šiandien Antikorupcijos komisijos posėdyje nutarėme patikrinti ar būdamas su tam tikrais verslais ir sandoriais susijęs A.Gedvilas nedarė įtakos ar nusišalino nuo klausimų, kurie galėjo turėti įtakos tiems verslams ar degalų rinkos subjektams. Kitais klausimais, kaip neteisėtas praturtėjumas, Generalinė prokuratūra inicijavo ikiteisminį tyrimą. 2. Ekonomikos komitete sužinojome, kad inicijuotas naftos ir naftos produktų rezervo atlaisvinimas gali turėti tik simbolinę (gal net mažai juntamą) įtaką degalų kainai. Nes tas reservų išlaisvinimas turi įtakos tik naftos paklausos laikinam mažėjimui. Bet valstybė turi įsipareigojimą turėti naftos produktų rezervą ekstra atvejams, jei pavyzdžiui nutrūktų kuro tiekimas ir reikėtų užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą. Bet paklausus, neturėta atsakymo, kiek finansiškai pačiai valstybei finansiškai kainuos tiek atlaisvinimas, tiek ir atkūrimas (jau kitomis kainomis). Verslas nori konkretesnių ir aiškesnių vyriausybės planų, kas gali būti daroma jei kuro kainos dar labiau augs.

Šią savaitę Briuselyje kartu su Aplinkos ministerijos delegacija dalyvauju ES Aplinkos taryboje, kurioje dėmesys sutelktas į svarbiausius artimiausio dešimtmečio klausimus – transporto dekarbonizaciją, klimato politikos kryptis po 2030 m. bei energetinę nepriklausomybę. Dabartiniai kariniai konfliktai pasaulyje dar kartą įrodė būtinybę ES sparčiau mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių išteklių, įskaitant iškastinį kurą, nes tik taip galėsime užtikrinti energetinį saugumą bei stabilias energijos kainas vartotojams. 🔝Taryboje išreiškiau palaikymą naujajai ES Bioekonomikos strategijai, kuri leistų sumažinti iškastinio kuro naudojimą, tačiau akcentavau būtinybę skatinti vietinį perdirbimą ir inovatyvius ūkininkų sprendimus. Žemės ūkis atlieka kertinį vaidmenį kuriant tvarią ir atsparią bioekonomiką. Tuo pačiu atkreipiau valstybių narių dėmesį į tęsiamą rusijos agresiją prieš Ukrainą bei neigiamą karo poveikį Europos aplinkai, bioekonomikos plėtrai regione. Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, privalome stiprinti ES balsą pasaulinėje aplinkosaugos srityje, juolab jau įrodėme, kad ambicingi aplinkosaugos tikslai gali eiti kartu su ekonomikos augimu. Be visų šių temų, Europos Komisija siūlo keisti automobilių taršos mažinimo tikslą. Pagal siūlymus, nuo 2035 m. būtų leidžiama gaminti ne tik elektromobilius, bet ir ribotą kiekį hibridinių bei kitų mažiau taršių transporto priemonių. Tokią kryptį vertiname teigiamai, nes ji padės išlaikyti pusiausvyrą tarp pramonės konkurencingumo stiprinimo ir klimato tikslų. Numatomos ir skatinimo priemonės, kurios didintų mažų ir įperkamų elektromobilių gamybą Europoje. Briuselyje taip pat tęsiame pasiruošimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Pagrindinius mūsų prioritetus ir klausimus aptarėme dvišaliuose susitikimuose su Belgijos aplinkos ministru Jean-Luc Crucke ir Čekijos aplinkos viceministru Vladislav Smrž, taip pat Lietuvos bei kitų šalių europarlamentarais. Pirmininkavimo metu sieksime užtikrinti Europos žaliojo kurso tęstinumą, kartu derinant jį su ES konkurencingumo ir saugumo stiprinimu. Šiuos tikslus pristatėme ir susitikime su Tarybos Generalinio sekretoriato Transporto, energetikos, aplinkos ir švietimo (TREE) generaliniu direktoriumi Peter Javorcik.

Ką daryti su kuro kainomis? lrytas.lt