„Orlen Lietuva“ panaudojo visą kuro rezervą pagal ministro nurodymą
2026 m. Kovo 23 d. 00:00
0
0
3
0
0
3
Apie
Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ pranešė, jog jau panaudojo visą jai skirtą 80 tūkst. tonų kuro rezervą, vykdydama energetikos ministro nurodymą sumažinti atsargų lygį. Šis žingsnis įgyvendintas siekiant prisidėti prie naftos kainų stabilizavimo, kaip to siekia Tarptautinė energetikos agentūra ir kitos šalys narės. Įmonės atstovų teigimu, kuro rezervo išleidimas gali paveikti kainų stabilumą, tačiau tai yra tik vienas iš daugelio veiksnių, įtakojančių galutines naftos ir degalų kainas. Ekspertų teigimu, situaciją taip pat veikia geopolitika, OPEC+ sprendimai, ekonomikos rodikliai ir kitų šalių veiksmai. Lietuva šį sprendimą įgyvendino viena pirmųjų, laukiama kitų valstybių sprendimų. Kartu svarstoma papildomai keisti biokuro pirkimo tvarką ir naudoti pridėtinės vertės mokesčio pajamas, siekiant sušvelninti degalų kainų augimą.
- „Orlen Lietuva“ panaudojo visą jai skirtą 80 tūkst. tonų kuro rezervą.
- Šis sprendimas įgyvendintas pagal energetikos ministro nurodymą ir Tarptautinės energetikos agentūros rekomendacijas.
- Įmonė teigia, kad rezervo naudojimas turėtų padėti stabilizuoti naftos kainas.
- Galutinę naftos ir degalų kainą lemia daugelis papildomų veiksnių (geopolitika, OPEC+ sprendimai, ekonominės aplinkybės).
- Lietuva kuro rezervą išleido viena pirmųjų tarp TEA narių.
- Papildomai svarstoma keisti biokuro pirkimo tvarką ir naudoti PVN pajamas kainų augimui mažinti.
Apie tai rašo
Kampai
facebook
Vyriausybė pildo Orlen Lietuva kišenes.
Monopolinėje rinkoje rinkos dėsniai neegzituoja. Per savaitgalį Orlen Lietuva gavo leidimą panaudoti pigiai supirktą valstybės rezervą.
Pigiai pirktas, jis paleistas Orlen aukštesnėmis kainomis, nei buvo dieną prieš. Visas tanklaivis, 80 000 tonų(12 dienų Lietuvos vartojimas) anot Lietuvos Respublikos energetikos ministerija turėjo 10-15 ct sumažinti kuro kainas. Tačiau jis visas nuėjo Orlen pelnui. Nei mažai nei daug tai koks 100 mln eur netikėto pelno naftos gamyklai. Iš Lietuvos energetikos agentūros matyti, kad degalinių maržos krizės metu susitraukė nuo 12 iki 9 cnt už litrą, nes visą pelną susisemia Orlen naftos gamykla.
Lygiai taip pat, pirmą karo dieną Orlen didmeninėje rinkoje dyzeliną pardavinėjo 23cnt brangiau nei dieną prieš. Nors nafta naudota dyzelino gamybai pirkta už senas ~60USD/barelį kainas. Tai sveiku protu nepaaiškinama. Taip gali elgtis tik monopolijos.
Deja, Vyriausybė leidžia šiai monopolijai taip elgtis.
Per rudenį ir žiemą, 10+ Žemaitijos Seimo narių su socdeme Ingrida Braziulienė ir NA Tomas Domarkas priešaky organizavome net 3 kvietimus Orlen, dėl įmonės 50 mln eurų skolų regiono verslams, bankrutavus jos pasirinktam gen. rangovui Petrofac. O tai buvo ir yra didžiausios statybos šalyje su 2000 darbuotojų ir apie 150 įmonių dirbusių kasdien gamykloje. Orlen nepasirodė nė viename pasitarime, kaskart susitikimo dieną atsiųsdama raštą, kad bendraus tik raštu. Vyriausybės Orlen projekto priežiūros komisija nuo vasaros per nepilnus metus nesusirinkto nė karto. Žemaitijos verslai arti bankroto ribos, kiti tokie kaip PST viešai per akcijų biržą paskelbė apie masinius nuostolius.
Grįžtant prie pradžios: su monopolininku būtina kalbėtis kaip su monopolininku, griežtai ir įstatymo vardu.
Tačiau vietoje to, elgiamasi net atvirkščiai, Energetikos ministerija, sumanė naikinti biodegalų įmaišymo prievolę į kurą, taip dar didindama mūsų šalies ekonomikos prievartą importuojama nafta ir didinant monopolinę naftos perdirbimo gamyklos įtaką.
facebook
Socialdemokratai (deja) gavo progą įrodyti, kaip jie realybėje moka kovoti su infliacija ir augančiomis kainomis.
Kodėl deja? Nes tai nėra gera žinia niekam – dėl karo Irane kuro kainos nesustoja, reiškia, brangs viskas. Negana to, įtaką infliacijai, taigi, ir vėl – kainoms, turės iš II pakopos atsiimti šimtai milijonų. Tai labai didelis spaudimas verslui, ne mažesnis ir kiekvienam – kol kas brango tik kelionės, tačiau tai tuoj persikels į parduotuves ir paslaugas.
Pirmoji vyriausybės priemonė – atlaisvintas kuro rezervas praėjusią savaitę išsisklaidė kaip dūmas. Šiandien dyzelinas degalinėse jau kainuoja apie 2,30 euro už litrą. Kiek kainuos savaitei baigiantis, nesinori net spėlioti.
Su visa pagarba premjerės “universalumui”, kuriuo ji taip didžiuojasi, I. Rugienienei reiktų ne apie EVT ar staiga atrastą aistrą užsienio politikai kalbėti, o sėsti prie stalo su ministrais ir ruošti labai konkretų veiksmų planą.
Ne rezervų deginimo, o realų ekonomikos gelbėjimo planą. Neabejoju, kad Vilija Blinkevičiūtė, 2022-2023 metais iš Briuselio turėjusi labai daug patarimų ir pastabų ankstesnei vyriausybei, galės pagelbėti savo premjerei.
facebook
Praeitą savaitę Finansų ministras K. Vaitiekūnas ir premjerė I. Ruginienė garsiai paskelbė apie kuro rezervo naudojimą ir galimą kuro kainų mažinimą.
Nors premjerės pavedimai pateikti siūlymus, kaip efektyviai valdyti kainų kilimą nacionaliniu lygiu išdalinti, būtent jie ir sukėlė nepamatuotus lūkesčius tiek vartotojams, tiek ir dar kartą pademonstravo Vyriausybės nekompetenciją.
Nekvestionuojame Tarptautinės energetikos agentūros susitarimo, kuris numato šalims narėms iš viso išleisti 400 mln. tonų atsargų. Tačiau Energetikos ministro Ž. Vaičiūno pažadą, kad į rinką atlaisvinus dalį Lietuvos kuro rezervų, dyzelino kaina gali mažėti 10–15 centų už litrą – vertiname kaip neatsakingą pažadų dalijimą.
Toks Vyriausybės veikimas imituoja procesą, bet ne rezultatą, kai žmonės tikisi realaus problemų sprendimo. Ekonomistai jau irgi įspėjo, kad realaus efekto mūsų šalyje dėl rezervų išleidimo nebus ir poveikio kainoms nebus, nes Lietuvoje nėra pasiūlos trūkumo.
Konstatuojame, kad neatsakingas ir neatsargus komunikavimas, pristatant rezervų naudojimą sukėlė neišpildomus lūkesčius Lietuvos vartotojams. Gal ir iš nežinojimo nesugebant pasakyti žmonėms, kad ir toliau degalais bus prekiaujama rinkos kainomis.
Savo ruožtu laišku praeitą savaitę jau kreipėmės į premjerę, kviečiant imtis kompleksinių priemonių situacijai spręsti ir numatyti konkrečias priemones: (a) suformuoti kainų stebėsenos mechanizmą, (b) įvertinti akcizų poveikį (remiantis ekonometrine prof. R.Kuodžio pasiūlyta formule), (c) remiantis duomenimis, parengti tikslines laikinas priemones, jei kainų pakilimas užsitęstų (apsaugant socialiai pažeidžiamiausias visuomenės grupes).
Susijusių įvykių chronologija
Žiūrėti chronologiją
Grupė: Vidurinių Rytų Krizė
2026 m. Kovo 23 d. 00:00
Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ pranešė, jog jau panaudojo visą jai skirtą 80 tūkst. tonų kuro rezervą, vykdydama energetikos ministro nurodymą sumažinti atsargų lygį. Šis...
2026 m. Kovo 19 d. 00:00
Ketvirtadienį Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas aptarė degalų kainų augimo situaciją bei pristatė Vyriausybės veiksmus siekiant spręsti šią krizę. Kaip teigia Vyriausybės...
2026 m. Kovo 18 d. 00:00
Pastaruoju metu pasaulio energetikos rinkos išgyvena didelį nestabilumą dėl karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose ir galimų naftos tiekimo sutrikimų per Hormūzo sąsiaurį. Dėl šių įvykių ženkliai išaugo...
2026 m. Kovo 17 d. 00:00
Lietuvos energetikos ministras įpareigojo bendrovę „Orlen Lietuva“ sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir skubiai patiekti šį kiekį į rinką, siekiant stabilizuoti kuro kainas...
2026 m. Kovo 16 d. 00:00
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė vokiečių karinį dalyvavimą saugant tanklaivius Hormūzo sąsiauryje ir griežtais žodžiais sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo kursą. NATO yra gynybinis aljansas, o...
2026 m. Kovo 16 d. 00:00
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino NATO partnerius ir Kiniją padėti atverti Hormūzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbią naftos prekybos arteriją, kurią Iranas faktiškai uždarė. Tuo metu didžiosios...
