Lietuva išleidžia naftos atsargas siekdama stabilizuoti kuro kainas
2026 m. Kovo 17 d. 00:00
0
0
4
0
0
4
Apie
Lietuvos energetikos ministras įpareigojo bendrovę „Orlen Lietuva“ sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir skubiai patiekti šį kiekį į rinką, siekiant stabilizuoti kuro kainas šalyje. Šis sprendimas priimtas reaguojant į geopolitinę įtampą Artimuosiuose Rytuose ir padidėjusias naftos tiekimo rizikas, vadovaujantis Tarptautinės energetikos agentūros kolektyviniais veiksmais. Ministerijos teigimu, tai turėtų trumpalaikį efektą kainoms, tačiau ilgainiui kartu su kitų šalių veiksmais gali prisidėti prie kainų stabilizavimo. Premjerė ir kiti pareigūnai akcentuoja, kad svarstomos ir kitos priemonės ilgalaikiam kuro kainų mažinimui. Verslo atstovai ir analitikai abejoja šio rezervo išleidimo įtaka kainoms, teigdami, kad poveikis gali būti nedidelis ir trumpalaikis. Latvija bei Estija artimiausiu metu taip pat planuoja atlaisvinti dalį kuro rezervų. Planuojama, kad papildomas kiekis rinką pasieks per savaitę.
- Energetikos ministras įpareigojo „Orlen Lietuva“ išleisti 80 tūkst. tonų naftos pramonės atsargų į rinką.
- Sprendimas priimtas reaguojant į pasaulinės naftos rinkos sutrikimus ir geopolitinę įtampą Artimuosiuose Rytuose.
- Ši priemonė suderinta su Tarptautinės energetikos agentūros kolektyviniais veiksmais.
- Ministerija teigia, kad sprendimas turės trumpalaikį poveikį degalų kainoms.
- Verslo atstovai ir analitikai abejoja, ar rezervo panaudojimas turės didelį ir ilgalaikį poveikį kainoms.
- Latvija ir Estija taip pat planuoja netrukus išleisti savo kuro rezervų dalį.
- „Orlen Lietuva“ teigia esanti pasiruošusi įvykdyti nurodymą ir bendradarbiauja su ministerija.
Apie tai rašo
Kampai
facebook
⛽️ Reaguodama į augančią įtampą pasaulinėje naftos rinkoje, Lietuva imasi veiksmų.
„Orlen Lietuva“ įpareigota nedelsiant į rinką pateikti 80 tūkst. tonų kuro iš rezervų – tai maždaug 12 dienų atsargų. Sprendimas priimtas dėl didėjančių rizikų: įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir trikdžiai per Hormūzo sąsiaurį jau daro įtaką naftos kainoms.
Tai nėra pavienis žingsnis – tai dalis koordinuoto tarptautinio atsako. Tarptautinė energetikos agentūra suteikė šalims galimybę panaudoti rezervus, siekiant stabilizuoti rinką. Iš viso gali būti pasitelkta net iki 400 mln. barelių atsargų.
👉 Svarbiausia: kuro tiekimas Lietuvoje išlieka saugus. Šiuo metu šalyje sukaupta apie 650 tūkst. tonų kuro – tai atitinka maždaug 90 dienų atsargas (60 dienų kaupiasi pas tiekėjus, dar 30 dienų – valstybės rezervas).
📈 Vis dėlto kainų pokyčius jaučiame: per savaitę benzinas brango apie 7 %, dyzelinas – daugiau nei 15 %, o „Brent“ nafta priartėjo prie 100 JAV dolerių už barelį.
🛠️ Situacija nuolat stebima, taip pat ruošiami papildomi veiksmai, kurie padėtų sušvelninti augančių kuro kainų poveikį gyventojams ir verslui.
facebook
Reaguojant į įtampą pasaulinėje naftos rinkoje, Lietuva imasi konkrečių veiksmų.
„Orlen Lietuva“ įpareigota į rinką nedelsiant patiekti 80 tūkst. tonų kuro rezervo - tai sudaro apie 12 dienų atsargų. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į augančias rizikas pasaulinėje rinkoje ir naftos kainų šuolius, kuriuos lėmė įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir trikdžiai per Hormūzo sąsiaurį.
Svarbu, kad tai yra koordinuoto tarptautinio atsako dalis - Tarptautinė energetikos agentūra leido šalims į rinką išleisti dalį rezervų, siekiant stabilizuoti situaciją. Iš viso valstybėms atverta galimybė panaudoti net 400 mln. barelių naftos ir jos produktų atsargų.
Nepaisant rinkos svyravimų, kuro tiekimo saugumas Lietuvoje išlieka užtikrintas. Šalyje sukauptas apie 650 tūkst. tonų kuro rezervas - 60 dienų atsargų kaupia tiekėjai, dar 30 dienų - valstybė.
Visgi kainų pokyčius jaučiame visi - per pastarąją savaitę benzinas Lietuvoje brango apie 7 proc., dyzelinas – daugiau nei 15 proc., o Brent naftos kaina pakilo iki beveik 100 JAV dolerių už barelį.
facebook
Į rinką išleidžiame 80 tūkst. tonų naftos atsargų, kad mažintume spaudimą kuro kainoms Lietuvoje.
Veikiame kartu su tarptautiniais partneriais, reaguodami į įtampas pasaulinėje rinkoje, įskaitant Irano konfliktą, kuris kelia naftos tiekimo rizikas.
Kartu aišku, kad vien šios priemonės nepakanka – svarstome ir kitas nacionalines priemones, siekdami ilgalaikių ir veiksmingų sprendimų mažinant kuro kainas.
Svarbu, kad panaudotų atsargų atstatymas nebus perkeltas vartotojams – rezervas bus atkuriamas tuomet, kai kainos rinkoje stabilizuosis.
facebook
Ar kuro kainų šuolis pakankama priežastis atverti valstybės rezervą?
Vyriausybė tikisi, jog naftos ir jos produktų rezervo panaudojimas leistų sureguliuoti išaugusias degalų kainas. Pirmiausia kyla klausimas dėl jo realaus poveikio degalų kainai.
Lietuva planuoja į rinką išleisti apie 80 tūkst. tonų degalų iš maždaug 640 tūkst. tonų valstybės rezervo. Tai sudaro palyginti nedidelę dalį šalyje suvartojamo degalų kiekio, todėl tikėtina, kad toks kiekis turės labai ribotą įtaką kuro kainoms, ypač ilgesnėje perspektyvoje.
Statistikos duomenimis, kelių transporte Lietuvoje per metus sunaudojama apie 2 mln. tonų kuro, arba apie 5 500 tonų per dieną. Jei Lietuva vartotų kurą įprastu tempu, 80 000 tonų kuro užtektų maždaug 14–15 dienų visam šalies kelių transportui. Akivaizdu, kad tai vyriausybės noras greičiau atliepti į vartotojų lūkesčius, nei rimtas planas šiai krizei spręsti.
Degalų kainos daugiausia formuojasi pasaulinėje naftos rinkoje, kur kainas lemia pasiūlos ir paklausos pokyčiai bei geopolitiniai įvykiai. Todėl mažos valstybės sprendimas išleisti nedidelį kiekį atsargų vargu ar gali reikšmingai pakeisti bendrą kainų tendenciją.
Antra, kyla klausimas, ar šis sprendimas yra pakankamai strategiškai pasvertas. Valstybinės naftos ir degalų atsargos pirmiausia kuriamos kaip saugumo priemonė – jos skirtos situacijoms, kai sutrinka tiekimas arba kyla rimta energetinė krizė.
Jei atsargos naudojamos kainų reguliavimui trumpuoju laikotarpiu, gali būti susilpnintas pagrindinis jų tikslas – užtikrinti energetinį saugumą netikėtais krizės momentais. Kitaip tariant, siekis laikinai sumažinti kainas gali sumažinti valstybės atsparumą galimoms krizėms.
Trečia, egzistuoja ir finansinė rizika. Jeigu rezervai dabar išleidžiami į rinką, vėliau valstybė privalės juos atkurti. Jei tuo metu naftos ar degalų kainos bus didesnės, atsargų atkūrimas gali kainuoti daugiau nei buvo gauta jas pardavus. Tokiu atveju trumpalaikis kainų stabilizavimas gali virsti finansiniais nuostoliais valstybei.
Žodžiu, toks simbolinis sprendimas galimai turės tik trumpalaikį ir minimalų poveikį degalų rinkai.
Susijusių įvykių chronologija
Žiūrėti chronologiją
Grupė: Vidurinių Rytų Krizė
2026 m. Kovo 23 d. 00:00
Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ pranešė, jog jau panaudojo visą jai skirtą 80 tūkst. tonų kuro rezervą, vykdydama energetikos ministro nurodymą sumažinti atsargų lygį. Šis...
2026 m. Kovo 19 d. 00:00
Ketvirtadienį Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas aptarė degalų kainų augimo situaciją bei pristatė Vyriausybės veiksmus siekiant spręsti šią krizę. Kaip teigia Vyriausybės...
2026 m. Kovo 18 d. 00:00
Pastaruoju metu pasaulio energetikos rinkos išgyvena didelį nestabilumą dėl karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose ir galimų naftos tiekimo sutrikimų per Hormūzo sąsiaurį. Dėl šių įvykių ženkliai išaugo...
2026 m. Kovo 17 d. 00:00
Lietuvos energetikos ministras įpareigojo bendrovę „Orlen Lietuva“ sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir skubiai patiekti šį kiekį į rinką, siekiant stabilizuoti kuro kainas...
2026 m. Kovo 16 d. 00:00
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė vokiečių karinį dalyvavimą saugant tanklaivius Hormūzo sąsiauryje ir griežtais žodžiais sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo kursą. NATO yra gynybinis aljansas, o...
2026 m. Kovo 16 d. 00:00
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino NATO partnerius ir Kiniją padėti atverti Hormūzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbią naftos prekybos arteriją, kurią Iranas faktiškai uždarė. Tuo metu didžiosios...
